Ligos perdavimas
Nustačius pirmuosius AKM protrūkius Europos sąjungoje buvo matoma, kad AKM yra labai užkrėčiama, didelio mirtingumo liga. Tuo metu buvo spėjama, kad dėl galutinių šeimininkų nebuvimo (Ornithodoros spp. erkių ir Afrikinio karpočio) ir dėl didelio mirtingumo, liga taps nevaldoma naminių kiaulių populiacijoje ir virusas bus eliminuotas iš laukinių šernų populiacijos. Tačiau šiuo metu turime kontraversišką situaciją, kurią galime apibūdinti detaliau nagrinėjant AKM viruso savybes.
Remiantis mokslininkų duomenis, nustatyta, kad didžiausias kiekis AKM viruso randamas kraujyje, todėl pats svarbiausias ligos perdavimo būdas per kraują. Tačiau tiesioginis kontaktas per kraują nėra itin dažnas reiškinys, todėl infekuoto gyvūno krauju ar kūno skysčiais užteršta aplinka, apyvokos reikmenys, reikmenys naudojami medžioklės metu bei transportas yra itin svarbūs AKM sukėlėjo perdavime. Viruso gebėjimas likti infektyviu esant puvimo procesui tai pat yra ypač svarbus tarp laukinių gyvūnų gaišenų, kurios išlieka aplinkoje iki visiškos dekompozicijos. AKM virusas išlieka stabilus aplinkoje, tačiau dėl mažos viruso dozės šernų užkrečiamumas nėra aukštas.
Žemas AKM užkrečiamumas tai pat buvo nustatytas ir eksperimento metu. Mokslininkai atliko tyrimą, skirtą įrodyti užkrečiamosios ligos riziką maža AKM genotipo 2 doze, užkrėčiant kiaules ir laukinius šernus. Šiuo klausimu padarytos reikšmingos išvados: eksperimentiniai gyvūnai buvo užkrėsti su mažomis AKM viruso dozėmis (10-100haemadsorbing) ir tik silpniausi gyvūnai užsikrėtė (2 iš 12 laukinių šernų); eksperimento metu, sveiki gyvuliai užsikrėtė nuo užkrėstų gyvulių tik tada, kai jiems pasireiškė klinikiniai požymiai. Šis tyrimas įrodė, kad lauko sąlygomis AKM viruso perdavimas tarp gyvulių gali būti lėtas procesas.
Nustačius pirmuosius AKM protrūkius Europos sąjungoje buvo matoma, kad AKM yra labai užkrėčiama, didelio mirtingumo liga. Tuo metu buvo spėjama, kad dėl galutinių šeimininkų nebuvimo (Ornithodoros spp. erkių ir Afrikinio karpočio) ir dėl didelio mirtingumo, liga taps nevaldoma naminių kiaulių populiacijoje ir virusas bus eliminuotas iš laukinių šernų populiacijos. Tačiau šiuo metu turime kontraversišką situaciją, kurią galime apibūdinti detaliau nagrinėjant AKM viruso savybes.
Remiantis mokslininkų duomenis, nustatyta, kad didžiausias kiekis AKM viruso randamas kraujyje, todėl pats svarbiausias ligos perdavimo būdas per kraują. Tačiau tiesioginis kontaktas per kraują nėra itin dažnas reiškinys, todėl infekuoto gyvūno krauju ar kūno skysčiais užteršta aplinka, apyvokos reikmenys, reikmenys naudojami medžioklės metu bei transportas yra itin svarbūs AKM sukėlėjo perdavime. Viruso gebėjimas likti infektyviu esant puvimo procesui tai pat yra ypač svarbus tarp laukinių gyvūnų gaišenų, kurios išlieka aplinkoje iki visiškos dekompozicijos. AKM virusas išlieka stabilus aplinkoje, tačiau dėl mažos viruso dozės šernų užkrečiamumas nėra aukštas.
Žemas AKM užkrečiamumas tai pat buvo nustatytas ir eksperimento metu. Mokslininkai atliko tyrimą, skirtą įrodyti užkrečiamosios ligos riziką maža AKM genotipo 2 doze, užkrėčiant kiaules ir laukinius šernus. Šiuo klausimu padarytos reikšmingos išvados: eksperimentiniai gyvūnai buvo užkrėsti su mažomis AKM viruso dozėmis (10-100haemadsorbing) ir tik silpniausi gyvūnai užsikrėtė (2 iš 12 laukinių šernų); eksperimento metu, sveiki gyvuliai užsikrėtė nuo užkrėstų gyvulių tik tada, kai jiems pasireiškė klinikiniai požymiai. Šis tyrimas įrodė, kad lauko sąlygomis AKM viruso perdavimas tarp gyvulių gali būti lėtas procesas.
