Viruso išlikimo sąlygos aplinkoje
Nustatyta, kad AKM virusas kelis metus gali išlikti sušalusioje gaišenoje, užkrėstame dirvožemyje gali išsilaikyti iki 112 dienų, medienoje – 2 mėnesius, vasaros laikotarpiu ežero vandenyje 50 dienų ir žiemos laikotarpiu aplinkoje virusas išgyvena iki 176 dienų.
Svarbu tai, kad AKMV išgyvena esant puvimo procesui. Nustatyta, kad AKM viruso genomas gali būti aptiktas atliekant PGR metodą tol, kol galima paimti mėginius iš rastų gaišenų ir skerdenų. Viruso gebėjimas likti infektyviu esant puvimo procesui yra ypač svarbus tarp laukinių gyvūnų gaišenų, kurios išlieka aplinkoje iki visiškos dekompozicijos. Mokslininkai stebėjo laukinių šernų elgesį su aplinkoje rastomis gaišenomis. Pastebėtas tiesioginis kontaktas tarp gyvų šernų ir šernų gaišenų, kurias gyvi šernai uosinėja, liečia, tačiau nepastebėta, kad ėstų gaišenas. Laukiniai šernai dažniau labiau būna susidomėję dirvožemiu po gaišena ar šalia jos, nei pačia gaišena. AKM virusu užkrėstos gaišenos irimo metu, kūno skysčiai skverbiasi į dirvožemį po ir šalia gaišenos. Paėmus ir ištyrus PGR metodu dirvožemio mėginius, kur prieš kelias savaites ar mėnesius buvo rastas AKM teigiamas šernas ir nustatytas AKM viruso genomas. Buvo padaryta išvada, kad bet kuris kontaktas su gaišena yra rizikos veiksnys.
Šie duomenys atspindi AKMV užkrėstos aplinkos svarbą viruso perdavime.
Nustatyta, kad AKM virusas kelis metus gali išlikti sušalusioje gaišenoje, užkrėstame dirvožemyje gali išsilaikyti iki 112 dienų, medienoje – 2 mėnesius, vasaros laikotarpiu ežero vandenyje 50 dienų ir žiemos laikotarpiu aplinkoje virusas išgyvena iki 176 dienų.
Svarbu tai, kad AKMV išgyvena esant puvimo procesui. Nustatyta, kad AKM viruso genomas gali būti aptiktas atliekant PGR metodą tol, kol galima paimti mėginius iš rastų gaišenų ir skerdenų. Viruso gebėjimas likti infektyviu esant puvimo procesui yra ypač svarbus tarp laukinių gyvūnų gaišenų, kurios išlieka aplinkoje iki visiškos dekompozicijos. Mokslininkai stebėjo laukinių šernų elgesį su aplinkoje rastomis gaišenomis. Pastebėtas tiesioginis kontaktas tarp gyvų šernų ir šernų gaišenų, kurias gyvi šernai uosinėja, liečia, tačiau nepastebėta, kad ėstų gaišenas. Laukiniai šernai dažniau labiau būna susidomėję dirvožemiu po gaišena ar šalia jos, nei pačia gaišena. AKM virusu užkrėstos gaišenos irimo metu, kūno skysčiai skverbiasi į dirvožemį po ir šalia gaišenos. Paėmus ir ištyrus PGR metodu dirvožemio mėginius, kur prieš kelias savaites ar mėnesius buvo rastas AKM teigiamas šernas ir nustatytas AKM viruso genomas. Buvo padaryta išvada, kad bet kuris kontaktas su gaišena yra rizikos veiksnys.
Šie duomenys atspindi AKMV užkrėstos aplinkos svarbą viruso perdavime.
