Ką reikia žinoti medžiotojams apie Afrikinį kiaulių marą medžioklės metu?
Kaip AKM virusais užkrečiamas miškas/pievos/aplinka?
Afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemiją Centrinėje ir Rytų Europoje, nulėmė naujas šios ligos vystymosi ciklas, kuriame dalyvauja šernai (Sus scrofa), šernų gaišenos ir šernų buveinės. AKM virusai šiame cikle plinta tiek tiesioginiu perdavimu tarp laukinių šernų, tiek ir netiesioginiu perdavimo būdu, kai virusais užsikrečiama per šernų užkrėstą aplinką. Pagrindiniai AKM virusų platinimo keliai miške: 1) sumedžioti šernai; 2) gaišenos; 3) užkrėstos maisto atliekos; 4) gyvi šernai.
1) AKM virusais visada užkrečiama aplinka, kai sumedžiojus AKM teigiamą šerną nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų! Medžioklės metu mes niekada nežinome ar šernai nėra užsikrėtę AKM! Virusai į aplinka patenka su šernų krauju ar kitais sekretais ir ekskretais, ypač jų nušovimo vietoje bei juos gabenant iki transporto priemonės. Taip pat, bet kokios užkrėsto šerno kūno dalys (vidaus organai, mėsa, kailis ir pan.) yra užsikrėtimo šaltinis kitiems šernams ar kiaulėms. Medžioklėje naudojami šunys gali turėti kontaktą su dorojamais sumedžiotais šernais, iš jų gauta mėsa, dorojimo atliekomis ir skysčiais, todėl tai pat gali mechaniškai pernešti virusą šernams bei naminėms kiaulėms. Šernų tvarkymo produktai (viduriai, kraujas ir tt) taip pat kelia ypatingą AKm riziką jei patenka į šernų ar kiaulių aplinką. Todėl būtina šias atliekas tinkamai utilizuoti, pagal reikalavimus įrengtose atliekų duobėse.
2) Nustatyta, kad AKM viruso genomas gali būti aptiktas atliekant PGR metodą tol, kol galima paimti mėginius iš rastų gaišenų. Atliktų tyrimų metu pastebėtas tiesioginis kontaktas tarp gyvų šernų ir šernų gaišenų, kurias gyvi šernai uostinėja. Net jei kontaktuojant su tokia gaišena užkrečiamumo tikimybė yra maža, tačiau ilgas infekcijos periodas leidžia virusui cirkuliuoti aplinkoje. Užkrėstų gaišenų pašalinimas sumažina viruso poveikį aplinkai: mažiau užsikrėtusių laukinių šernų, sumažėjęs AKMV paplitimas aplinkoje.
3) Maisto atliekos (iš šernienos ar kiaulienos), kurios gali būti užkrėstos AKM virusais, patekusios į aplinką yra svarbus rizikos veiksnys šernams užsikrėsti AKM.
4) Šernai užsikrečia fiziškai kontaktuodami tarpusavyje (tiesioginis užsikrėtimas). Todėl, kuo didesnė šernų koncentracija tam tikrame ploto vienete, pvz., jaukų naudojimo vietoje, šėrykloje, tuo dažniau sveiki šernai užsikrečia.
Kaip AKM virusais užkrečiamas miškas/pievos/aplinka?
Afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemiją Centrinėje ir Rytų Europoje, nulėmė naujas šios ligos vystymosi ciklas, kuriame dalyvauja šernai (Sus scrofa), šernų gaišenos ir šernų buveinės. AKM virusai šiame cikle plinta tiek tiesioginiu perdavimu tarp laukinių šernų, tiek ir netiesioginiu perdavimo būdu, kai virusais užsikrečiama per šernų užkrėstą aplinką. Pagrindiniai AKM virusų platinimo keliai miške: 1) sumedžioti šernai; 2) gaišenos; 3) užkrėstos maisto atliekos; 4) gyvi šernai.
1) AKM virusais visada užkrečiama aplinka, kai sumedžiojus AKM teigiamą šerną nesilaikoma biologinio saugumo reikalavimų! Medžioklės metu mes niekada nežinome ar šernai nėra užsikrėtę AKM! Virusai į aplinka patenka su šernų krauju ar kitais sekretais ir ekskretais, ypač jų nušovimo vietoje bei juos gabenant iki transporto priemonės. Taip pat, bet kokios užkrėsto šerno kūno dalys (vidaus organai, mėsa, kailis ir pan.) yra užsikrėtimo šaltinis kitiems šernams ar kiaulėms. Medžioklėje naudojami šunys gali turėti kontaktą su dorojamais sumedžiotais šernais, iš jų gauta mėsa, dorojimo atliekomis ir skysčiais, todėl tai pat gali mechaniškai pernešti virusą šernams bei naminėms kiaulėms. Šernų tvarkymo produktai (viduriai, kraujas ir tt) taip pat kelia ypatingą AKm riziką jei patenka į šernų ar kiaulių aplinką. Todėl būtina šias atliekas tinkamai utilizuoti, pagal reikalavimus įrengtose atliekų duobėse.
2) Nustatyta, kad AKM viruso genomas gali būti aptiktas atliekant PGR metodą tol, kol galima paimti mėginius iš rastų gaišenų. Atliktų tyrimų metu pastebėtas tiesioginis kontaktas tarp gyvų šernų ir šernų gaišenų, kurias gyvi šernai uostinėja. Net jei kontaktuojant su tokia gaišena užkrečiamumo tikimybė yra maža, tačiau ilgas infekcijos periodas leidžia virusui cirkuliuoti aplinkoje. Užkrėstų gaišenų pašalinimas sumažina viruso poveikį aplinkai: mažiau užsikrėtusių laukinių šernų, sumažėjęs AKMV paplitimas aplinkoje.
3) Maisto atliekos (iš šernienos ar kiaulienos), kurios gali būti užkrėstos AKM virusais, patekusios į aplinką yra svarbus rizikos veiksnys šernams užsikrėsti AKM.
4) Šernai užsikrečia fiziškai kontaktuodami tarpusavyje (tiesioginis užsikrėtimas). Todėl, kuo didesnė šernų koncentracija tam tikrame ploto vienete, pvz., jaukų naudojimo vietoje, šėrykloje, tuo dažniau sveiki šernai užsikrečia.
